- nevieta
- nevietà sf. (2) buvimas ko ne ten, kur turėtų būti: Šiandien mūsų kalboje dažnai žodžiai turi kirtį ne tenai, kur jo senovėje būta. Su kirčio nevieta esame jau susidūrę, kalbėdami apie išveiksmažodinius daiktvardžius K.Būg. Per neviẽtoj pirtis tenai – prieš gonkas Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
